luzgis

lùzgis, -ė smob. (2) 1. kas nulinkusiomis, nuluzgusiomis ausimis, aplėpausis: Tas šuo lùzgių veislės, ir akys užvirtusios Ms. | Epušė yr blizgota, o beržas puris, arba lùzgis (nusvirusiomis šakomis) Šts. 2. G95 prk. kas apsileidęs, nuskaręs, žioplys, puskvailis: Lùzgis, kurs apsileidęs, daug šneka J. Ir dabar aš klausiu, ar kokie luzgiai gali imti ir įžeidinėti mane? I.Simon. Tėvai jokios patiekos netura iš tokio lùzgio sūnaus Šv. ^ Lùzgi, ar matei skarmalį? Kin. Ir eina išsiplėtęs kaip lùzgis Vkš.